Hyper-V saugumas
Microsoft Hyper-V – virtualizacijos sistema, kurį skirta x64 sistemoms hypervizoro pagrindu. Hyper-V programos beta versija buvo integruotą į Windows Server 2008, o finalinė versija išleista balandžio 26 d. 2008 metais. Seniau programa buvo žinoma kaip Windows Server Virtualization.
Atskira nemokama programos versija Hyper-V, kurį gavo pavadinimą „Microsoft Hyper-V Server 2008“ buvo išleista lapkričio 1 d. 2008 m. Programa yra baziniu Server Core variantu Windows Server 2008 – apjungia visą funkcianoluma Hyper-V. Nemokama 64 bitų Core versiją Hyper-V apribota komandinės eilutės sąsaja, kur konfiguravimas operacinės sitemos, aparatinės bei programinės dalies atliekamas komandinės eilutės pagalba. Naujos valdymo sąsajos menu atlieka paprastą pirminę konfuguraciją, o kai kurie nemokami, paplitę skriptai, papildo duotą koncepciją.
- Virtualaus serverio administravimas ir konfiguravimas atliekamas programinės įrangos pagalba, kurios įdėgtos kompiute ryje su Windows Vista, Windows 7 arba Windows Server 2008 operacine sistema su papildomomis galimybėms administruoti Hyper-V.
Architekrūra
Hyper-V atskiriamas pagal samprata „skyrius“. Skyrius- loginio vieneto riba, palaikoma hypervizoro, kuriame dirba operacinės sistemos. Kiekvienas hypervizoro egzempliorius turi vieną pagrindinį skyrių su Windows Server 2008 operacine sistema. Virtualizacijos stekas įjungiams pagrindiniame skyriuje ir turi tiesioginį priėjimą prie aparatinės dalies. Pagrindinis skyriaus pagalba sudaromas atrinius skyrius, kuriame ir laikomos virtualios operacinės sitemos. Atrinis skyrius gali sukurti savo antrinius skyrius ir jiems būti pagrindiniu. Pagrindinis skyrius sudaro antrinius hypervizoro pagalba.
Virtualizacijos skyriai ne turi priėjimo prie fizinio procesoriaus, negali valdyti realių petraukčių. Dėl to jie turi virtualų procesoriaus atvaizdo adresą, kuris priklauso nuo hypervizoro konfuguraciajos. Hypervizor gali nustatyti procesoriaus sudėtį kiekvienam skyriui. Hypervizor valdo procesoriaus pertrauktys ir siunčia jas į tam tikrus skyrius, naudodamasis dirbtiniu petraukčių valdikliu (Synthetic Interrupt Controller arba SynIC). Hyper-V gali aparatiškai didinti adresų transliaciją tarp atskirų virtualių adresinių erdvių IOMMU (I/O Memory Management Unit-atminties įvedimo/išvedimo įtaisas) pagalba, kuris dirba atskirai ir nepriklauso nuo aparatinio atminties valdymo.
Antriniai skyriai ne turi priėjimo prie aparatinių resursų, bet gauna virtualų resursų atvaizdą, kurie vadinasi virtualus įtaisai. Kiekviena užklausa skirta virtualiems įtaisams, nukreipiama per VMBus įtaisams pirminiame skyriuje, kurie ir apdoros duotą užklausą.
VMBus- loginis kanalas, kuris sąveikauja tarp skyrų. Atsakymas grįžta irgi per VMBus. Jeigu pirminio skyriaus įtaisai irgi virtualaus skyriaus, tai užklausa bus perduodama toliau, kol nepasieks pirminio skyriaus, kur turės prieiga prie fizinių įtaisų. Pirminiai skyriai įjungia Virtualization Service Provider, kuris jungiasi su VMBus ir apdoroja įtaisų priėjimo užklausas nuo antrinių skyrių. Antriniai skyriai dirba su Virtualization Service Client (VSP), kuris persiunčia užklausas per VMBus į pirminio skiriaus VSC.'
Pagrindinės Hyper-V apsaugos problemos
1) Administravimo panelės nebūvimas administravimo užduotims paskirstyti.
· Pagal nutylėjimą valdyti virtualias mašinas gali Hyper-V administratorius
2) Paprastas virtualių sistemų pernešimas į kitas fizines platformas.
· Konfidicialūs duomenys gali būti pavogti, kopijuojant virtualias mašinas.
3) Virtualios mašinos naudojasi host serverio resursais.
· Pagal nutylėjimą neapribotas virtualiųjų mašinų host sistemos naudojamasis.
4) Tinklinė sąveika
· Virtualus serveris turi turėti pakankamai tinklo sąsajų teisingai virtualių mašinų tinklų segmentacijai.
5) Serverio apsauga
· Administratorius turi prieiga prie visų virtualių mašinų
· Kadangi visas tinklo pralaidumas antrinių operacinių sitemų praeina per host serverį sąsajas, tai viena sensorius Ids host serveryje galės kontroliuoti visą trafiką antrinių operacinių sistemų.
6) Serverio apsauga nuo pačių virtualių mašinų
· Yra būtinybė izoliuoti host serverį, nuo virtualių mašinų.